Augantis gyventojų skaičius, didėjančios statybų apimtys ir kylančios būsto kainos – taip šiandien galima apibūdinti situaciją didžiausio Baltijos šalių miesto – Vilniaus – nekilnojamojo turto rinkoje. Kartu sparčiai plečiasi sostinės infrastruktūra – ji tampa vis lengviau pasiekiama iš pačių įvairiausių aplinkinių lokacijų. Tai nulemia, kad būsto čia ieškančios šeimos vis dažniau ima žvalgytis į užmiestį. Kokio būsto jos ieško ir kokius lūkesčius jam kelia?
Auga ir paklausa, ir būsto kainos
Kaip rodo sostinės savivaldybės duomenys, gyventojų skaičius mieste per pastarąjį dešimtmetį išaugo bent 13 proc. Toks augimas Vilniui atnešė didžiausio miesto Baltijos šalyse titulą, o jo gyventojams – su būstu ir galimybe jį įsigyti susijusius iššūkius.
Praėjusiais metais nekilnojamojo turto projektų vystytojai Vilniuje rinkai pristatė maždaug 30 proc. daugiau naujų daugiabučių projektų nei 2024-aisiais. Intensyvus statybų tempas nulemia ir tai, kad laisvų, statyboms tinkamų sklypų centrinėje dalyje mažėja.
Auganti paklausa ir ribota pasiūla nulemia atitinkamus kainų pokyčius – pernai naujos statybos turtas pabrango daugiau nei 10 procentų.
Užsienio patirtis – satelitinės gyvenvietės
Augant sostinės gyventojų skaičiui, auga ir gyventojų tankį apibrėžiantis rodiklis. Vilniuje jis vidutiniškai siekia apie 1,5 tūkst. žmonių/kv. km, tačiau kai kuriuose rajonuose gali išaugti ir iki 7-8 tūkst. žmonių/kv. km. Šis veiksnys tiesiogiai susijęs su gyvenimo sąlygomis ir komfortu – gali nulemti mažesnį būstą, automobilių spūstis, didesnę oro taršą ir pan.
Dėl šios priežastis tokiais atvejais aplink didžiuosius Europos miestus, pavyzdžiui, Londoną kuriasi vadinamosios satelitinės gyvenvietės. Tai – vietos, nuo didžiųjų miestų centrų nutolusios iki 50 km atstumu ir pasižyminčios gerai išvystyta infrastruktūra. Suderinti transporto sprendimai šių vietovių gyventojams leidžia lengvai pasiekti miesto centrą.
Būstą tokiose gyvenvietėse dažniausiai renkasi šeimos, kurioms reikalinga didesnė erdvė, ir neradusios tinkamo dydžio arba prieinamos kainos buto mieste. Taip pat – norinčios gyventi arčiau gamtos ir turėti nuosavą kiemą, kuriame galėtų žaisti vaikai.
Vilniečiai vis dažniau būsto ieško užmiestyje
Panašios tendencijos vyrauja ir Lietuvoje – būsto šeimai ieškantys sostinės gyventojai vis dažniau žvalgosi į vieno aukšto namų gyvenvietes, kurios kuriasi aplink miestą ir pasižymi visapusiškai išvystyta infrastruktūra. Nagrinėdami rinkos poreikius ir bendraudami su namų pirkėjais pastebime, kad jiems priimtinas gyvenvietės atstumas nuo miesto centro – iki 20 km.
Vilnius nuosekliai plečiasi ir tvarkosi, infrastruktūra juda į šiaurės–rytų kryptį. Dėl to miesto centras iš tokių gyvenviečių kaip, pavyzdžiui, netoli Molėtų plento 20 ha teritorijoje kylantis „Asiūklės parkas“, palyginti greitai pasiekiamas automobiliu. O visą kitą patogiam gyvenimui reikalingą infrastruktūrą – prekybos centrus, restoranus, grožio, sporto, sveikatos ir kitas įstaigas – galima rasti netoliese.
Užmiesčio gyvenviečių populiarumą patvirtina ir mūsų, kaip nekilnojamojo turto plėtros bendrovės, pasiekti rezultatai. Vystydami tokio tipo gyvenvietes per pastaruosius metus pardavėme turto už daugiau kaip 10 mln. eurų.
Žinoma, prie tokių gyvenviečių populiarėjimo reikšmingai prisideda įsitvirtinęs hibridinis darbo modelis bei kartu su juo išryškėjęs kokybiškos namų aplinkos poreikis. Klientų įvardijamų kriterijų namų aplinkai sąraše dažnai atsiduria gamtos apsuptis, privatus sklypas ir ribotas gyvenvietės gyventojų skaičius.
Tikisi ir pilnos apdailos, ir projekto infrastruktūros
Rinkoje stebime tendenciją, kad rinkdamiesi investuoti į individualius namus naujakuriai be jau išvardytų kriterijų turi ir keletą naujų lūkesčių. Pirmiausia juos domina galimybė įsigyti būstą su pilna apdaila. Ja itin aktyviai domisi tie, kurie kartą jau įsirenginėjo namus savarankiškai, ir dabar šį rūpestį norėtų perleisti projekto vystytojui.
Be to, įsigydami individualius namus klientai tikisi, kad aplink juos bus išvystyta tokia infrastruktūra, kokia iki šiol buvo vystoma tik daugiabučių kvartaluose: laisvalaikio, sporto, vaikų žaidimo erdvės.
Individualūs namai iki šiol būdavo statomi labiau kaip pavieniai objektai ir gyvenvietėms nepriklausydavo. Tačiau kintantys klientų poreikiai padiktavo rinkos naujovę – dabar tokius namus vystytojai klientams perleidžia visiškai išplėtojus gyvenvietės infrastruktūrą: išasfaltavus gatves, įrengus šaligatvius, apšvietimą ir visai šeimai pritaikytas poilsio erdves.
Julius Patapas, NT plėtros bendrovės „Lapino namai“ pardavimų vadovas
